Dirbtinio intelekto stiprybė – didelės duomenų bazės ir gebėjimas jas sisteminti, apdoroti. Įdarbinę DI prognozinius modelius, galime analizuoti įvykius, rodiklius, planuoti scenarijus. Dirbtinis intelektas ir robotizacija puikiai keičia techninį ir analitinį darbą.

Dirbtinis intelektas keičia ir organizacijų vedlių darbą. Lyderystėje dirbtinio intelekto pagrindinės taikymo sritys yra darbo rutinų automatizavimas, analitika, sprendimų priėmimas, strategijos kūrimas. Dirbtinio intelekto programos, lyg sumanios kintančių duomenų enciklopedijos, padeda parengti funkcines strategijas, verslo planus, suprasti klientų poreikius ir matymo perspektyvą.

Visgi dirbtinis intelektas negali pakeisti svarbiausios lyderystės kompetencijos – žmogiško ryšio kūrimo.

Žmonės yra spontaniški, kūrybingi, geba rodyti kitam dėmesį, duoti, dovanoti, dalintis gerumu. Lyderystė neatsiejama nuo vertybių: drąsos, teisingumo, sąžiningumo, išminties, rūpesčio žmonėmis. Suvokiame, kad žmogiškų vertybių ir jų įgyvendinimo dirbtinis intelektas negali pakeisti. Vienintelis būdas lyderiauti yra veikti per žmogišką santykį. Būtent kurdamas santykį su žmonėmis lyderis daro įtaką. Šio santykio dirbtinis intelektas nepakeis. Tačiau padėdamas lyderiui sklandžiau įveikti technines užduotis, dirbtinis intelektas padeda lyderiui taupyti laiką ir suteikia daugiau erdvės bendravimui su žmonėmis.

Taigi dirbtinis intelektas yra tik įrankis. Labiausiai šis įrankis padės pasitempti tiems vadovams, kurių analitika, mąstymas ar strateginis mąstymas nebuvo stiprioji pusė. Jau dabar tenka matyti vadovų, kurie nemėgsta gilintis, galvoti, skaityti, analizuoti, jie yra charizmatiški kalbėtojai, lengvai kuria ryšį ir patraukia žmones. Pasitelkę dirbtinį intelektą, jie nebesuka galvos, greitai ir paprastai gauna atsakymus į lengvus ir sudėtingus verslo klausimus. Dirbtinis intelektas susistemina bendras turimas žinias, tad gaunamas pakankamai geras atsakymas į užduotą klausimą.

Tyrimų duomenimis, lyderio efektyvumui svarbios atjautos ir išminties savybės. Atjauta – gebėjimas suprasti žmones, jų jausmus ir mąstymą, reiklumas – gebėjimas būti griežtam, išsireikalauti rezultato, o išmintis – pajautimas, kada reikia atjautos, o kada kieto žodžio. Išmintis – vidinis matuoklis, kuris pasako, kiek konkrečioje situacijoje reikia gerumo, atjautos, kiek griežtumo, kiek būti nepatogiam, reikalauti rezultato ar atsisveikinti su darbuotoju. Lyderio darbas – ne tik rūpintis žmonėmis, bet ir priimti nepatogius ir skausmingus, tačiau reikalingus, sprendimus.

Dirbtinis intelektas gali padėti suvokti kitų žmonių perspektyvą, jei lyderis stokoja empatijos. Dirbtinis intelektas pateiks atsakymus apie dažniausias žmonių būsenas, parengs empatišką laišką ir net, sudėliodamas nuoseklią instrukciją, padės atleisti darbuotoją. Tačiau į santykį su kitais žmonėmis ateina tik pats lyderis – žmogus prieš žmogų.

Taigi dirbtinis intelektas lyderio darbe – tai sumanus kalkuliatorius, kuris gali išspręsti sudėtingus įvairių sričių uždavinius. Tiesa, jei matematika dažniausiai turi vieną atsakymą, dirbtinis intelektas gali pateikti įvairių – priklausomai nuo internete sukauptos informacijos, programos algoritmo ir jai užduoto klausimo.

Kaip dirbtinis intelektas keis vadovų mokymąsi?

Mąstymas – tai procesas. Deja, dirbtinis intelektas tiesiogiai nelavina mąstymo, nevysto atminties, tik pateikia atsakymą duotuoju momentu. Visuomet kliaujantis dirbtiniu intelektu menks mąstymo ir atminties funkcijos. Jei visuomet programėlė parodo kelią namo, tiesiausią kelią iki taško B, mažėja mūsų gebėjimas orientuotis. Dar prieš penkiolika metų Londono taksistai, norėdami gauti licenciją, turėjo išmokti 25000 gatvių pavadinimų (neurotyrimai parodė, kad jų atminties centras smegenyse – hipocampus – yra labiau išsivystęs), tačiau dabar visiškai nereikia net bandyti įsivaizduoti, kur yra konkreti gatvė.

Nebereikia mokytis elementarių dalykų, juos ant lėkštutės pateikia dirbtinis intelektas. Tačiau įrankių (kad ir tikslų kėlimo ar delegavimo) taikymas praktikoje, kritinis ir kūrybinis mąstymas, gebėjimas veikti santykyje su kitais – tai yra ir bus pagrindiniai vadovų ir lyderių mokymų prioritetai.

Kas mokymuose keisis lyginant su šiandien?

• Mažesnis dėmesys teorinėms žinioms (enciklopedija bus ne vadovo galvoje, o internete, DI programose).
• Mažiau dėmesio primityvioms užduotims (pvz., laiko planavimui, organizavimui), kurias gali atlikti dirbtinis intelektas.
• Labiau koncentruojamasi į vadovo asmenybę ir santykio kūrimo praktikas.
• Daugiau strateginio mąstymo užduočių, atvejų analizės.

Prioritetas vis dar bus teikiamas gyviems vadovavimo ir lyderystės mokymams, nes lyderiaujama per santykį – akimis, širdimi, energija, dėmesiu.