
„Mano laikais to nebuvo“, „Mes tai buvom kitokie“ – rimtai ir juokais kartojamos, jau folkloru tapusios frazės iliustruoja, kad skirtingų kartų sunkumai dirbant ir susikalbant tikrai nėra naujiena. Tiesa, šiuo metu jau gerokai daugiau žinome apie kartų mąstymo, elgesio skirtumus, keičiasi darbo rinkos paveikslas bei perspektyvos, tad šiuolaikinėms organizacijoms ir vadovams išspręsti susikalbėjimo lygtį tapo svarbu kaip niekad.
Naujausias „Alisa Management Laboratory“ tyrimas išryškina, kad daugiau kaip trečdalis vadovų patiria bendradarbiavimo sunkumų su Z kartos darbuotojais, o nesusikalbėjimas įvardinamas kaip didžiausia darbo su šia karta problema. Požiūrio į darbą ir vertybių skirtumai, kaip rodo tyrimas, suvokiami kaip didžiausi efektyvesnio bendradarbiavimo trukdžiai.
Susikalbėti ar pakeisti?
Nepriklausomai nuo to, kurios kartos pusėje stovite, kelionė susikalbėjimo link prasideda nuo suvokimo, kad susikalbėjimas nėra lygus kitos pusės pakeitimui. Viena iš dažnų klaidų – įsitikinimas, kad gera komunikacija įmanoma tik tarp vienodai mąstančių ar tokias pačias vertybes puoselėjančių pusių. Dėl to dalis žmonių kartais net nepradeda dėti pastangų, paskubėję nuspręsti, kad „jie kitokie“, „jie tikrai nesupras“, o kiti – pernelyg susikoncentruoja į būtinybę pakeisti kitą, įrodyti savo tiesą, įdiegti savo vertybes, požiūrį kaip geriausią.
Susikalbėjimui dar dažnai kelią užkerta ir išankstinės nuostatos arba etikečių klijavimas, kai bendrus kartų bruožus skubotai priskiriame kiekvienam tokio amžiaus žmogui. Nors tyrimai išskiria apibendrintus kartų bruožus ir polinkius, konkretaus žmogaus požiūris į darbą ir vertybes – individualūs, padiktuoti unikalių patirčių ir aplinkybių. Tokioje įvairovėje tikrai esama bendrų taškų. Tą rodo ir tyrimo rezultatai, kuriuose, pavyzdžiui, gera atmosfera komandoje ir darbe bei savirealizacija panašiai svarbūs ir vadovams, ir, vadovų nuomone, Z kartai.
Išankstinių nuostatų ir norų pakeisti kitą atsisakymas – vienas kertinių žingsnių susikalbėjimo kelionėje. Pradėti galima nuo paprasto klausimo „Ar noriu iš tikrųjų kitą suprasti?“. Tyrimo duomenys patvirtina, kad geriausiai su Z karta sekasi dirbti vadovams, kurie supranta jaunuolių motyvus.
Geresnei komunikacijai su kita karta (nepriklausomai kokia ji) dar verta:
- Sudaryti komunikacijos susitarimus – žemėlapį: aptarti įpročius, susitarti, kaip komunikuojama, kokie kanalai naudojami, kaip dažnai, kokiais principais remiamasi, kuo mažiau dalykų palikti tarp eilučių. Žinoma, sėkmei reikia ne tik tokius susitarimus sudaryti, bet ir rodyti pavyzdį jų laikantis.
- Naudoti įvairius komunikacijos kanalus: kitaip tariant, neapsiriboti tik tais kanalais, kuriuos pats geriausiai išmanai ir labiausiai mėgsti.
- Skatinti mokymąsi vieniems iš kitų: įgarsinti tiesą, kad skirtumai tarp kartų egzistuoja ir sukurti terpę atvirai mokytis vieniems iš kitų. Pravartu į mokymus įtraukti net apsikeitimo rolėmis žaidimus, simuliacijas.
- Mokytis klausyti ir išgirsti: klausa, deja, nėra garantas, kad gebi klausyti ir išgirsti kitą, tad geresnei komunikacijai būtina ugdyti aktyvaus klausymosi ir kitus su tuo susijusius įgūdžius.
- Praplėsti informacijos pateikimo formas: nesusikoncentruoti tik į tekstinę informaciją, išbandyti kitas formas. Ne tik Z karta lengviau priima koncentruotą vizualinę informaciją, taip lengviau suprantame visi, ypatingai kai esame pervargę nuo didelio informacijos srauto.
- Koncentruotis į pasitikėjimo stiprinimą ir ryšio kūrimą: pasitikėjimas ir ryšys kuriamas kasdienėmis pastangomis. Siekiant sukurti ryšį su žmogumi komunikacijoje rekomenduojama išpildyti keturis aspektus – būti sąžiningu, būti empatišku, užtikrinti kito žmogaus autonomiją ir užfiksuoti bei atspindėti kitą žmogų.
- Peržiūrėti vertybes ir jų puoselėjimą: peržiūrėti deklaruojamas organizacijos ar komandos vertybes ir jų ryšį su realybe, diskutuoti apie jų prasmę, atnaujinti ir taip atspindėti tikrąjį organizacijos kelią. Pavyzdžiui, Z kartos vienas iš didžiausių lūkesčių vadovams yra, kad jie skirtų dėmesio emocinei sveikatai ir gerovei. Organizacijos ir komandos deklaruojančios kardinaliai kitokias vertybes, nors galbūt realybėje ir dirbančios kitaip, jau siunčia neigiamą signalą.
- Tobulinti emocinį, komunikacinį, technologinį raštingumą: vertinti turimus įgūdžius ir nesustoti mokytis.
- Didinti skaidrumą: tyrimai rodo, kad Z karta išsiskiria ypatingu poreikiu skaidrumui, tačiau tai aktualu ir kitoms kartoms. Didesnis skaidrumas randasi ten, kur daugiau komunikacijos, mažiau „savaime suprantama“, nevengiama kalbėti apie problemas, sunkumus, ateitį, keliami klausimai ir skatinama dalintis lūkesčiais.
- Nesusikoncentruoti tik į vieną kartą: skaičiuojama, kad šiais metais trečdalis darbo jėgos pasaulyje bus Z karta, tad ryšys su ja – tikrai svarbus. Visgi bandant susikalbėti organizacijose ar komandoje labai svarbu nesusikoncentruoti tik į vienos dalies poreikius ar lūkesčius. Balansas ir kompromisai – geros komunikacijos bruožas.
- Nenustoti klausti ir turėti kantrybės: nepaisant to, kaip greitai norisi rezultatų, siekiant susikalbėjimo, kantrybė yra būtina. Ir nors susikalbėjimas atsiranda iš dviejų pusių pastangų, visgi vadovai turi prisiimti didesnę atsakomybę už aktyvumą, pavyzdžio rodymą ir kantrybę.