Neuromokslas tyrinėja nervų sistemos ir smegenų struktūrą bei funkcijas, jų įtaką mūsų elgsenai ir mokymuisi. Reikšmingiausia nervų sistemos dalis yra smegenys, tad svarbu suprasti, kaip jos veikia ir kaip neuromokslo žinias galime pritaikyti kasdienėje veikloje, darbe su žmonėmis, konsultavime.

Neuromokslas kviečia pažvelgti į darbą su žmonėmis iš kitos perspektyvos. Ši mokslo sritis nepaaiškina žmonių elgsenos tiesiogiai, o parodo, kaip suvokiame ir konstruojame savo subjektyvų pasaulį. Smegenyse sukuriame realybę remdamiesi asmenine patirtimi, tad kiekvieno mūsų tikrovė unikali. Realybę apdoroja smegenys, ir mūsų pasaulis – toks turtingas, spalvingas, muzikalus ir įvairialypis – kuriamas tamsoje, mums nepažįstama elektrocheminių signalų kalba, kuria tarpusavyje komunikuoja smegenų ląstelės. Asociacijų ir prasmių tinklai, susiklostantys per mūsų patirtis, yra atkartojami nervinių jungčių tinkluose, kurie formuojasi smegenyse.

Šie biologiniai procesai nesumenkina mūsų patirties turtingumo, bet rodo, kad juos išmanydami, galime suvokti, kaip kuriama realybė, kaip geriau suprasti save ir kitus žmones – kolegas, darbuotojus, klientus. Galiausiai lengviau galime keistis patys ir padėti keistis kitiems.

Kaip koučingas ir mentorystė padeda keistis?

Pakalbėkime apie koučingą – įrankį, padedantį žmonėms keistis. Pokytis – tai judėjimas iš dabartinės būsenos į norimą. Tad kaip neuromokslo žinios taikomos konsultavimo srityje?

Sutalpinkime koučingo esmę į tris pagrindinius klausimus.

1. Kur esame dabar? Kad išjudėtume iš sąstingio, dabarties taško, turime suvokti, kur esame. Svarbu atpažinti įpročius ir suvaržymus, kurie neleidžia judėti pirmyn.

2. Kur norime atsidurti? Kokį rezultatą norime pasiekti? Ką norime sukurti? Kokio gyvenimo trokštame? Neuromokslas atskleidžia, kaip formuluojame tikslus, kaip emocijos skatina priimti sprendimus, kokią įtaką turi visą procesą dar pastiprinanti darbinė atmintis.

3. Koks yra kelias? Jei keistis būtų lengva, nė vienam nereikėtų koučerių, mentorių ar konsultantų pagalbos. Dažniausiai mus stabdo mūsų pačių įpročiai ar ribojantis mąstymas, trukdantis išspręsti problemą. Kaip juos įveiksime?

Kas yra įprotis?

Įprotis – tai automatizmas, besireiškiantis emocijose, mąstyme ar veikloje. Įpročiai susiformavo, nes kažkuomet  konkretus poelgis ar situacija suteikė atpildo jausmą. Ėmėme tai kartoti. O nuolat kartojamas, įprotis tampa greitas ir nesąmoningas, ilgainiui nebeteikia pasitenkinimo ar naudos.

Įpročiai yra mūsų draugai, kai nieko nenorime keisti, tačiau, kai norime pokyčio, jie tampa priešais. Įpročio kuriamas lengvumo įspūdis pokyčius apsunkina – išeiti iš komforto zonos tampa ypač sunku. Mąstymo įpročiai stiprina veikimo įpročius – atveria automatinius kelius, kuriuos renkamės be jokio ypatingo apmąstymo.

Suprasdami smegenų veiklą, padėsime sau dvejopai. Pirma, pamatysime, kad mąstymas itin lengvai paveikiamas mus supančios aplinkos ir kitų žmonių (daug daugiau nei numanome). Suprasdami šį mechanizmą, galime jam pasipriešinti. Antra, supratę, kaip  smegenyse susiformuoja įpročiai, galime juos dekonstruoti ir kurti naujus.

Ar verta keistis dabar? Kada tinkamiausias metas pokyčiui?

Kartais, netikėtas sukrėtimas iškelia į sąmonės paviršių ką nors svarbaus. Kai „įkapsi paskutinis lašas“, imamės keisti ir keistis: daugiau taip nebegalime, pokytis mums tapo svarbus. Tokiame sprendime dalyvauja mūsų vertybės, kurios ir skatina veikti. Neuromokslas paaiškina, kaip emociniai centrai smegenyse bendradarbiauja su racionaliosiomis smegenų dalimis planuojant, dėliojant prioritetus ir sprendžiant, kaip eiti tikslo link.

Pokyčio esmė – mokymasis. Kaip mes mokomės? Mokomės per patirtį – darydami išvadas iš gyvenimo įvykių, keičiame elgesį bei mąstymą. Keičiamės, nes kažkas nauja atrodo vertinga, žada geresnį atlygį (apdovanojimą). Smegenyse veikia atlygio sistema, reguliuojama neurotransmiterio dopamino. Jei norime perprasti vertę, atlygį ir norą, turime aiškiau suprasti, kaip ši sistema veikia. „Norėti“ – nelygu „mėgti“. Galime kažko norėti, tačiau tuo nesimėgauti (kaip dar vienu pyrago gabalėliu, kurio skonį vos po pirmo kąsnio apkartina kaltės jausmas). „Norėti“ ir „mėgti“ valdo skirtingos smegenų sistemos, kurios ne visada sutaria.

Koučingas skatina klientą veikti – tai metodas, kuris veda iš dabartinės būsenos į norimą tikslą. Privalome eilės tvarka sudėlioti ir suderinti savo veiksmus – pažinti ir liautis kartoję tai, kas nebeveikia, atrasti motyvacijos imtis naujų veiksmų, apgalvoti veiklas iš trumpalaikės ir ilgalaikės perspektyvos, išlikti dėmesingi ir susitelkę.

Kaip mūsų mąstymą veikia emocijos?

Sveiki atvykę į prefrontalinio kortekso (PFC), įsikūrusio kaktinėje smegenų skiltyje, pasaulį! Jis pramintas smegenų generaliniu direktoriumi. Visgi šis „vadovas“ nėra atsakingas už viską. Mūsų planams nepaklūsta baimė. Norime parengti puikų pranešimą, tačiau taip jaudinamės, kad svarbiausią akimirką susimauname. Kaktinė smegenų sritis mums liepia susiimti, bet kartais jos visiškai neklauso maža baimę ir kitas neigiamas emocijas valdanti migdolo pavidalo struktūra giliai smegenyse – migdolinė liauka.

Migdolinė liauka – svarbiausia mūsų emocijų sistemos grandis. Kai neigiama emocija nustelbia apgalvotą veiksmą, suvokiame, kad nesame vienis, o veikiau dėlionė, sudaryta iš nuolat užsiėmusių skirtingų dalių, kurios visos turi savo planą. Jas pažindami, galime veikti darniau ir efektyviau.

Kaip atrandame ryšį su kitais?

Kartais nagrinėjame smegenis lyg jos būtų izoliuotos, tačiau esame gimę socialiame pasaulyje. Į darbą, susitikimus atsinešame šeimos, kitų reikšmingų asmenų, kultūros ir visuomenės įspaudus mūsų smegenyse. Nors užaugame kaip individualios asmenybės, pamirštame, kiek daug esame skolingi kitiems. Smegenys neturi materialių jungčių su kitų žmonių smegenimis, tačiau patirtis, kiti žmonės ir kultūra, kurioje gyvename ir kurią internalizavome, suformavo realius ryšius mūsų smegenyse.

Pasaulyje sparčiai vystosi socialinio kognityvinio neuromokslo (social cognitive neuroscience) sritis, kuri nagrinėja, kaip aplinkiniai žmonės formuoja mūsų smegenis. Nuo mažų dienų žinome, kad kiti tokie kaip mes, tačiau jie – nepriklausomi, savarankiški. Nenumanome, ką jie galvoja, bet vis bandome užsiimti magija – skaityti kitų mintis, atspėti ketinimus. Kaip mes atrandame ryšį ir susitapatiname su kitais, jei smegenys yra izoliuotos kaukolėse?

Į visus šiuos ir dar daugiau klausimų atsakysime mokymuose „Neuromokslo žinių taikymas koučinge“, kurie startuoja jau netrukus, 2024 m. rugsėjo 4 d. Šie mokymai – tai unikali proga įgyti naujausių neuromokslo žinių, suprasti jų poveikį asmenybės ugdyme, konsultavime, koučinge, vadyboje. Šios žinios leis naujai pažvelgti į koučingo procesą, atnaujinti koučingo įrankius ir metodus. Suprasdami, kaip iš tiesų veikia smegenys, galėsite padėti sau, darbuotojams ir klientams veikti išmintingai, užtikrintai priimti sprendimus. Kviečiame prisijungti!