Vadovai dažnai skundžiasi bendradarbiavimo su Z kartos darbuotojais (gimusiais 1995–2012 m.) sunkumais. Planuojama, kad jau 2025-aisias Z kartos darbuotojai pasaulyje sudarys 27 procentus visos darbo jėgos. UAB „Alisa Management Laboratory“ 2024 m. vasarą inicijavo tyrimą, kuriuo siekė išsiaiškinti, ar iš tiesų egzistuoja darbo su Z kartos darbuotojais problemos, kokios jos ir kas jas lemia. Tyrimas paneigė keletą įsitvirtinusių mitų bei atvėrė naujų įžvalgų apie darbą su Z karta.

Visų pirma, svarbu pažymėti, kad vadovams patinka dirbti su Z kartos atstovais: net 71,6 proc. vadovų į klausimą „Su jaunosios kartos darbuotojais ir specialistais dirbti man yra malonu“ atsakė „sutinku” ir „visiškai sutinku“. Tik 3,4 proc. vadovų įvardijo, kad su Z karta jiems dirbti yra nemalonu.

Įvardydami didžiausius Z kartos privalumus vadovai minėjo technologinį išprusimą (75 proc. vadovų), jaunosios kartos energiją (52,9 proc.), kūrybiškumą (48,5 proc.) ir galimybę organizacijai atsinaujinti (49 proc.). 58,62 proc. vadovų pažymėjo, kad pasitiki jaunosios kartos specialistais.

Visgi tyrimas atskleidė ir problemas, kylančias dirbant kartu su Z kartos specialistais. Nors su jaunaisiais kolegomis dirbti malonu, bendradarbiavimo sunkumų patiria 38,23 proc. vadovų. Geriausiai su Z karta sekasi dirbti asmenims, kurie supranta jaunuolių motyvus, o sunkiausia – nesugebantiems su jaunąja karta susikalbėti. Nesusikalbėjimą vadovai įvardijo didžiausia darbo su Z kartos specialistais problema, kurią, tyrimo duomenimis, lemia požiūrio į darbą ir vertybių skirtumai.

Vadovai buvo paprašyti įvardyti savo vertybes ir, jų manymu, Z kartos vertybes. Svarbiausiomis savo vertybėmis vadovai įvardijo: šeima (51 proc. vadovų), savirealizacija (46,6 proc.) ir sąžiningumas / dorumas (37,3 proc.). Paprašyti įvardyti, jų manymu, svarbiausias Z kartos vertybes, vadovai minėjo: laisvę (77 proc. vadovų), savirealizacija (52,9 proc. vadovų) ir pinigus (50,49 proc. vadovų). Įdomu, kad pinigus kaip savo vertybę paminėjo tik 13,2 proc. Lietuvos vadovų.

Paklausti, kas jiems svarbiausia darbe, vadovai atsakė: gera atmosfera komandoje ir darbe (52,3 proc.), asmeninis augimas ir tobulėjimas (47,6 proc.) bei pasiektas rezultatas (39,7 proc.). Vadovų nuomone, jaunųjų specialistų prioritetai darbe yra pinigai (56,4 proc.), gera atmosfera darbe ir komandoje (52,9 proc.) ir darbo bei asmeninio gyvenimo balansas (45,6 proc.).

„Iki šiol galvojome, kad gera atmosfera darbe yra prioritetas tik jauniesiems specialistams, tačiau tyrimas atskleidė, kad ir vyresni darbuotojai (vadovai)  jau nebenori dirbti įtampos ar nemalonios atmosferos sąlygomis“, – sakė tyrimo iniciatorė dr. Alisa Miniotaitė.

Paklausti, kokių pastangų darbe daugiau norėtų iš jaunųjų specialistų, Lietuvos vadovai įvardijo atsakomybę ir atsparumą / valią. Pasak vadovų, susikalbėjimo su Z kartos darbuotojais problemas lemia Z kartos vartojami anglicizmai, erzinantys vyresnius darbuotojus, pagarbos vyresniems darbuotojams trūkumas, asmeninių problemų atnešimas į darbą ir polinkis apie jas kalbėti darbe, atsakomybės stoka.

Anot vadovavimo ir lyderystės ekspertės dr. Alisa Miniotaitės, „Dažnas vyresnės kartos darbuotojas itin atsakingai žvelgia į darbą, darbui teikia prioritetą, yra linkęs dėti daug pastangų darbe, jei reikia, dirba viršvalandžius. Jaunosios kartos atstovai nebenori aukoti asmeninio gyvenimo dėl darbo. Jiems paprasčiausiai tai yra nesuprantama. Tokie požiūrio į darbą skirtumai gali apsunkinti bendradarbiavimą, tačiau pastebiu, kad vyresnioji karta mokosi iš jaunosios rūpesčio savo fizine ir emocine sveikata ir pradeda manyti, kad tiek aukotis dėl darbo, kiek ji buvo įpratusi, – neverta“.

49,5 proc. tyrime dalyvavusių organizacijų vadovų pripažino, kad jie tobulino organizacijos kultūrą, norėdami prisitaikyti prie Z kartos poreikių: įvedė lankstaus darbo grafiko galimybes (52,94 proc.), skyrė didesnį dėmesį emocinei gerovei darbe (41,67 proc.), sudarė daugiau galimybių mokytis ir skatino toleranciją žmonių kitoniškumui (po 33,82 proc.).

Tyrime 2024 m. rugpjūčio–spalio mėnesiais dalyvavo 204 vadovai iš skirtingų dydžių ir sektorių Lietuvos organizacijų: gamybos, finansų ir draudimo, prekybos, medicinos, švietimo, profesinių paslaugų, transporto ir kt.